Mykolė Ganusauskaitė

Mykolė Ganusauskaitė – Lietuvos tapytoja, kurianti šiuolaikinius peizažus tarp abstrakcijos ir realybės. Jos darbuose svarbi spalvų struktūra, ritmas ir erdvės pojūtis.


Biografija

MYKOLĖ (g. 1987) studijavo Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje (École nationale supérieure des Beaux-Arts), kurioje įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. Paryžiuje praleido daugiau kaip aštuonerius metus.

Nuo 2015 iki 2017 gyveno ir kūrė Kopenhagoje. Nuo 2017 gyvena Vilniuje. Mykolės kūryboje dominuoja peizažo tema. Ypač daug kūrinių sukurta apie Lietuvą, nors yra ir užsienio gamtovaizdžių.


Apdovanojimai ir veikla

Viena iš Baltijos šalių meno konkurso „Jaunojo tapytojo prizas 2013“ laimėtojų. Atstovavo Lietuvą 2016 metais Andoroje vykusioje UNESCO meno stovykloje.

Tais pačiais metais Mykolės darbų serija kaip prizas įteikta geriausiems Prancūzijos raiteliams „Didžiojoje Fontainbleau savaitėje“. 2017 metais rezidavo Saari meno rezidencijoje.

2019 metais – Lietuvos atstovė Kinijoje vykusiame menininkų susitikime „Per kalnus ir jūras“. Yra surengusi personalinių parodų Vilniuje, Paryžiuje ir Danijoje. Dalyvauja tarptautinėse parodose, rezidencijose ir pleneruose.


Kūrybos kryptis

Mykolės kūryboje dominuoja peizažai. Žanro pasirinkimas išskiria ją iš jaunosios lietuvių tapytojų kartos.

Tapytoja renkasi paprastus ir lengvai atpažįstamus motyvus. Tai kraštovaizdžio fragmentai, kartais papildyti architektūra ar pavienėmis žmonių figūromis.

Vaizduojami skirtingi metų laikai, paros metas ir oro sąlygos. Stilizuotuose peizažuose išryškėja spalvų, struktūrų ir ritmų įvairovė.

Autorė kuria kontrastą tarp natūralių formų ir žmogaus sukurtų elementų. Vienasluoksnė tapyba suteikia kūriniams lengvumo ir skaidrumo. Per dažų sluoksnį persišviečianti drobė kuria švytėjimo efektą.


Peizažo reikšmė kūryboje

Lietuviški gamtovaizdžiai atsirado studijų Paryžiuje metu kaip tėvynės ilgesio išraiška. Vaizduojamos realios, autorės lankytos vietos.

Gamtoje ji ieško atsvaros miesto dinamikai ir triukšmui. Peizažai dažnai tušti, erdvūs ir meditatyvūs.

Juose juntamas melancholijos ir lyrizmo pojūtis. Kūriniai tampa ne tik realiais vaizdais, bet ir vidiniais, psichologiniais peizažais.

Geometrizuotos formos sukuria scenografišką įspūdį, primenantį nostalgiško sapno erdves.