Andrius Miežis

Kaip ir visi mes, aš buvau pagamintas netyčia. To pasekoje, netyčia gimiau Vilniaus mieste. Visi mes puikiai žinome, kad jei jau netyčia gimei, tai teks ir gyventi. Tad gyvenau gyvenau, kol vieną dieną netyčia sutikau JĄ. Visiškai netyčia JĄ įsimylėjau. O paskui JI netyčia pastojo. Tada mes netyčiom apsiženijom ir išvažiavom gyventi į Kretingą. Tyčia tokios nesąmonės nesugalvosi – iš sostinės į provinciją. Ir va čia aš pirmą kartą pasielgiau tyčia – nutariau, kad būsiu dailininkas ir tyčia kursiu tai, kas mane veža. Ir tapysiu iki tol, kol vieną gražią dieną netyčia numirsiu. Gyvenimas tampa stebuklu tik tada, kai pradedi gyventi TYČIA.