Kategorija: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Tikroji meno funkcija yra skleisti grožį ir harmonizuoti žmogų, sutelkti jį aukštesniems idealams ir vertybėms.  Būtent tokias vibracijas skleidė ir tebeskleidžia geniali Čiurlionio kūryba, kuri tarsi amžinybė yra nepavaldi laikui ir proto ribotumams. Tai kūryba paliečianti aukščiausius Dvasios pasaulius ir atverianti širdį. Čiurlionis vertinamas kaip žymiausias kada nors gyvenęs Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. Tarp žinomiausių jo muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“. Iš dailės darbų populiariausi: „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, Piramidžių ir Žvaigždžių sonatos.

Jau pirmuosiuose Čiurlionio darbuose pasireiškė dailininko potraukis į simbolizmą ir abstrakciją, mistikos ir paslapties šydą kūryboje. Pirmuosiuose Čiurlionio darbuose, nuo 1903 m., dominuoja fantastinės būtybės, mistiniai praeities karaliai, lietuvių pagoniškosios kultūros pėdsakai, kosmogonijos elementai – dievai, planetos, žvaigždės. Šie elementai lydės dailininką likusiame jo kūrybiniame kelyje, įgaudami vis konkretesnes ir įtaigingesnes formas. Nuo pat pradžių Čiurlionis pajautė, kad geriausia jo kūrybinių idėjų išraiškos forma yra cikliškas, pasikartojantis idėjos vaizdinis apmąstymas. Taip gimė tapybos darbų ciklai, kaip „Laidotuvių simfonija“, „Para“, „Tvanas“, „Rex“ (nemaišyti su kulminaciniu Čiurlionio kūrybos darbu „Rex“), „Pasaulio sutvėrimas“, „Kibirkštys“, „Žiema“, „Pavasaris“, „Vasara“. Juose veiksmas vyksta lėtai arba visai nevyksta, tik atkartojamos kūrybinės idėjos interpretacijos.

Čiurlionio darbuose pasireiškia dėmesys tautinei Lietuvos praeities kultūrai ir gimtojo krašto gamtai. Kaip ir muzikoje, taip ir dailėje, menininkas atspirties taškų ieškojo liaudies kūryboje ir kultūroje. Tikriausiai svarbiausias gimtojo krašto įamžinimo darbas yra triptikas „Raigardas“. Liaudies kūrybos ir praeities lietuvių tautos kultūros pėdsakai atgyja Pasakos teminiuose paveiksluose ir žemaičių archajiškų koplytstulpių vaizduose. Tikriausiai pačiu garsiausiu Čiurlionio kūriniu įvardijamas paveikslas „Rex“, sukurtas 1909 m. – mistinio karaliaus, iškilusio virš Žemės planetos ir beveik ištirpstančio kosmose, vaizdinys.

ĮDOMŪS FAKTAI: 

1913 m. ekspedicijos po Arkties vandenyną metu, jos dalyvis dailininkas N. Pineginas vieną kalnuotą plynaukštę Prano Juozapo Žemės salyne pavadino Čiurlionio kalnais, nes jos vaizdas jam priminė Čiurlionio paveikslą „Ramybė“.

1913 m. sausio 13 d. prie Lietuvių dailės draugijos buvo įkurta Čiurlionio kuopa, kurios vienas tikslų – kaupti dailininko kūrinius. Būtinybė išsaugoti M. K. Čiurlionio palikimą skatino greičiau įgyvendinti kelerius metus draugijoje gyvavusią Tautos namų – nacionalinio kultūros ir meno centro – idėją.

1913 m. tų pačių kuopos sumanytojų Stasio Šilingo bei Antano Žmuidzinavičiaus iniciatyva įsteigtas jo paveikslų pirkimo fondas, kurį sudarė narių, šelpėjų mokesčiai ir aukos.
1921 m. Lietuvos Steigiamasis seimas priėmė įstatymą dėl M. K. Čiurlionio galerijos steigimo. 1925 m. gruodžio 13 d. Pauliaus Galaunės pastangomis Kaune atidaryta laikinoji Čiurlionio galerija. 1936 m. lapkričio 1 d. galerija perkelta į naujai pastatytus Kauno istorijos ir Čiurlionio dailės muziejų rūmus. Iki 1940 m. ji buvo vadinama Vytauto Didžiojo kultūros muziejumi.
1957 m. Čikagos lietuviai įkūrė Čiurlionio dailės galeriją, kurioje rengiamos lietuvių dailininkų parodos, kaupiami išeivijos dailininkų kūriniai.
1963 m. Druskininkuose, buvusiame Čiurlionių šeimos name, atidarytas Čiurlionio memorialinis muziejus, pastatytas paminklas.
1964 m. Lietuvos alpinistai, vadovaujami Romualdo Augūno, pirmieji įkopė į 5794 m aukščio Pamyro viršukalnę (Tadžikijos teritorijoje), dabar vadinamą Čiurlionio viršūne.
1965 m. Skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas sukūrė M. K. Čiurlioniui atminimo medalį.
Nuo 1968 m. įkurtas ir Čiurlionio vardą po pasaulį garsina Čiurlionio kvartetas.
1965 m. Vilniaus vidurinei meno mokyklai suteiktas M. K. Čiurlionio vardas (nuo 1994 m. menų gimnazija, nuo 2001 m. – Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla[6]). 1995 m. jo vardu pavadinta Druskininkų muzikos mokykla, rengiami jo vardo tarptautiniai pianistų ir vargonininkų konkursai. 1995 m. Vilniuje įkurti jo vardo namai.
1969 m. Čiurliono paveikslų galerija perkelta į naujai pastatytą muziejaus priestatą. Nuo 1997 m. muziejus pervadintas kaip Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Dabar jame saugoma ir populiarinama ne tik didžiausia dailininko kūrybos kolekcija, bet ir lietuvių bei kitų tautų profesionalioji ir liaudies dailė.
1975 m. Krymo astrofizikas Nikolajus Černychas atrado naują 8 km skersmens asteroidą, kurį pavadino Čiurlionio asteroidu.
Senojoje Varėnoje, toje vietoje, kur stovėjo namas, kuriame gimė Čiurlionis, yra paminklinis akmuo. Nuo Senosios Varėnos tiesiasi „Čiurlionio kelias“ – 22 ąžuolinių stogastulpių „alėja“ iki Druskininkų, sukurta liaudies meistrų 1975-76 m.
2011 metus, dailininko mirties 100-osios mirties metinėms paminėti, UNESCO paskelbė M. K. Čiurlionio metais. Dailininko atminimas pažymėtas įvairiais renginiais. Išleistas netgi originalių natų fortepijonui rinkinys Japonijoje.

( Naudojamas Vladimir Mackevich sukurtas Čiurlionio portretas )